Nuo mažų dienų buvau judrus ir aktyvus vaikas. Nepasižymėjau aukštu ūgiu ir fizine jėga, todėl ieškojau kitų būdų užsitarnauti pripažinimą draugų rate. Maištas prieš tėvus, vagystės, bėgimai iš namų dar paauglystėje nuvedė mane į nusikaltėlių pasaulį. Sulaukęs 24 metų jau buvau praradęs šeimą, darbą, draugų pasitikėjimą, sirgau ir buvau įklimpęs į skolas. Nebeturėjau kitos išeities, todėl, sukaupęs visas jėgas, išvykau gydytis nuo alkoholio ir narkotikų priklausomybės. Po metus laiko trukusios reabilitacijos jau žinojau, ką noriu veikti visą likusį gyvenimą. Jau 18 metų padedu likimo broliams atsitiesti ir prasiskinti kelią į naują RYTOJŲ. Jeigu tiki, kad gali įveikti priklausomybę, bet nepavyksta to padaryti vienam, tuomet sveikinu! Tu ką tik žengei reikšmingą žingsnį.

Žinios, kantrybė, empatija, pakantumas kitų silpnybėms, tvirtas charakteris ir noras padėti yra pagrindiniai mano darbo įrankiai. Man ne tas pats, kas vyksta su kitu žmogumi, kiekvienas norintis gauti pagalbą – jos nusipelno, džiaugiuosi, kad kažkam pagalba galiu būti ir aš.

Būdamas 14 metų atradau tikėjimą. Man visada atrodė, kad tikintis žmogus turi mylėti ne tik savo aplinką, šeimą, bet ir užribyje esančius žmonėms, tuos, kuriems sunku. Būdamas 18 metų pirmą kartą apsilankiau Nepilnamečių kolonijoje ir nuo to laiko iki dabar bendrauju su įkalinimo istaigose esančiais žmonėmis. Pradžioje dirbau savanoriu, vėliau Carito kalinių projekte, 3 metus gyvenau su iš įkalinimo įstaigų grįžtančiais pusiaukelės namuose. Ir šitame periode labiausiai susidūriau su vyrų priklausomybėmis, tai būdavo dažniausias kliuvinys pradėti gyventi tvarkigai. Baigiau VDU psichologijos bakalaurą ir įgijau MRU Teisės psichologijos magistro laipsnį. Eilę metų dirbau psichologu įkalinimo įstaigose.
Ši patirtis atvedė ir į reabilitacijos centrą Alfą. Bendruomenė man atrodo yra labai didelis įrankis padedantis priklausomam žmogui išlipti iš savo gyvenimo pelkės. Džiaugiuos būdamas to dalimi. Padėti kenčiančiam man atrodo prasminga.

Visada jaučiau, kad pasirinktos verslo vadybos studijos ir pasiekta karjera verslo administravimo srityje yra ne mano kelias.
Iki kol nepradėjau dirbti Alfa centre.
Dabar džiaugiuosi, kad mano įgytos kompetencijos pasitarnauja vystant Alfa centro veiklą.
Mano gyvenime priklausomybės tema visada buvo šalia – šeimoje, giminėje. Dar vaikystėje turėjau tikslą laimėti kovą prieš šitą ligą, gelbėjant visus man brangius žmones. Patirtas skausmas, nusivylimai, praradimai, įkvėpė mane nenuleisti rankų ir padėti žmonėms kenčiantiems nuo priklausomybių.

Vaikystėje dėl nuolatinio smurto ir įžeidinėjimo ėmiau nepasitikėti savo jėgomis. Nuolatinis motinos girtavimas atėmė iš manęs galimybę turėti gražius prisiminimus apie namus ir šeimą. 10-o gimtadienio proga tėtis padovanojo dviratį, kurį pamilau iš pirmo žvilgsnio, jis tapo mano vieninteliu draugu, o dviračių sportas – gyvenimo tikslu. Būdamas 16 metų svajojau patekti į Lietuvos rinktinę, deja, dėl širdies problemų nepraėjau sveikatos patikrinimo. Tuomet mirė viltis ir prasmė gyventi. Narkotikai, skyrybos, beviltiškumas atvedė į „Alfa centrą“, kuriame radau tikėjimą ir viltį. Viltį, kad viską galiu pradėti iš naujo. „Alfa centre“ dirbu jau trejus metus. Kasdien atrandu vis daugiau priežasčių mylėti gyvenimą ir galiu šia patirtimi dalintis su kitais.

Dar būdamas mažas mačiau vakarėlius, kuriuos visada lydėjo alkoholis. Todėl susidariau nuomonę, kad alkoholio vartojimas yra vienintelis, be galo pozityvus būdas kartu su draugais praleisti laiką, atsipalaiduoti. Norėjau kuo greičiau užaugti, rūkyti ir vartoti alkoholį. Maniau kad „Sex, drugs and Rock‘n‘roll“ gyvenimo būdas yra idealus. Įsivaizdavau, kad ilgiausiai gyvensiu iki 28 metų, todėl tikėjau, kad gyvenimas skirtas linksmybėms. Pradėjau besaikiškai vartoti narkotikus, alkoholį, žmonių meilę ir emocijas. Gyvenau „Rock star“ gyvenimo būdą, nors niekada toks nebuvau, iš tikrųjų to net nenorėjau. Ir štai iš įsivaizduojamos roko žvaigždės tapau šiukšlyno žvaigžde. Nevertinau nei vienos gyvenimo man suteiktos dovanos, pasiekiau dugną ir norėjau mirti. „Alfa centre“ teko nusimesti visas 1000 kaukių, kurias vilkėjau. Čia mokausi pamilti save tokį, koks esu ir dalintis meile su kitais. Dabar kiekvieną dieną atidarau vis naujas galimybių duris ir sakau griežtą „NE“ narkotikams bei alkoholiui. Mokausi atskirti tiesą nuo melo, kuriame gyvenau anksčiau.