„Aš užaugau Latvijoje, kur nuo mažų dienų buvau kaprizingas neklaužada, pripratęs gauti ko noriu.
Visa tai tęsėsi kol, sulaukęs 15-os metų, pradėjau vartoti narkotikus, apgaudinėti tėvus, vogti. Narkotikai tapo svarbiausia gyvenimo dalimi, suteikiau daug skausmo savo artimiesiems. Supratęs, kad turiu problemų, daugybę kartų mėginau nustoti vartoti, nesėkmingai ieškojau specialistų pagalbos. Kai sutikau mylimą moterį, man atrodė, kad sugebėsiu užpildyti vidinę tuštumą. Tačiau nei ji, nei vaikai netapo atspirties tašku, vartojau dar daugiau nei prieš tai. Galiausiai pasiekiau lūžį, tuomet nuo manęs nusisuko visi – žmona, draugai, artimieji. Kai buvau praradęs bet kokią viltį, mama sužinojo apie „Alfa centro“ programą. Atvykau čia tik keliems mėnesiams, bet jau beveik tris metus gyvenu Lietuvoje, baigiau „Alfa centro“ programą ir pasilikau dirbti centre. Čia aš atradau tikrus draugus ir antrus namus. Būdamas blaivus jaučiuosi laimingas, išmokau džiaugtis gyvenimu.“

„Nuo mažų dienų buvau judrus ir aktyvus vaikas. Nepasižymėjau aukštu ūgiu ir fizine jėga, todėl ieškojau kitų būdų užsitarnauti pripažinimą draugų rate. Maištas prieš tėvus, vagystės, bėgimai iš namų dar paauglystėje nuvedė mane į nusikaltėlių pasaulį. Sulaukęs 24 metų jau buvau praradęs šeimą, darbą, draugų pasitikėjimą, sirgau ir buvau įklimpęs į skolas. Nebeturėjau kitos išeities, todėl, sukaupęs visas jėgas, išvykau gydytis nuo alkoholio ir narkotikų priklausomybės. Po metus laiko trukusios reabilitacijos jau žinojau, ką noriu veikti visą likusį gyvenimą. Jau 18 metų padedu likimo broliams atsitiesti ir prasiskinti kelią į naują RYTOJŲ. Jeigu tiki, kad gali įveikti priklausomybę, bet nepavyksta to padaryti vienam, tuomet sveikinu! Tu ką tik žengei reikšmingą žingsnį.“

„Dar vaikystėje pradėjau svajoti, kad norėčiau dirbti administracinį darbą, tad mokykloje aktyviai dalyvavau organizacinėje veikloje. Vėlyvoje paauglystėje prislopo noras organizuoti renginius, tapau uždaresnė, vis pritrūkdavau pasitikėjimo savimi. Baigusi mokyklą įstojau į universitetą studijuoti verslo administravimo. Deja, studijų metais patyriau ne vieną gyvenimo netikėtumą, atvėrusius duris depresijai ir atsiskyrimui.
Nepaisant sunkumų, tikėjau geresniu rytojumi. Išvykau į Londoną, kur kardinaliai pasikeitė ne tik mano gyvenimas, tačiau ir vidinis pasaulis. Laisvalaikiu pradėjau organizuoti renginius, prisijungiau prie „Alfa run“. Priklausomybės tema man nėra svetima, todėl šiandien džiaugiuosi galėdama save realizuoti ir prisidėti prie žmonių gyvenimus keičiančių darbų „Alfa centre“. Tikiu, kad šiandien padaryti priklausomų žmonių sprendimai gyventi blaiviai bus palaima ne tik jiems, bet ir jų artimiesiems, šeimoms, vaikams.“

„Dar būdamas mažas mačiau tėvų vakarėlius, kuriuos visada lydėjo alkoholis. Todėl susidariau nuomonę, kad alkoholio vartojimas yra vienintelis, be galo pozityvus būdas kartu su draugais praleisti laiką, atsipalaiduoti. Norėjau kuo greičiau užaugti, rūkyti ir vartoti alkoholį. Maniau kad „Sex, drugs and Rock‘n‘roll“ gyvenimo būdas yra idealus. Įsivaizdavau, kad ilgiausiai gyvensiu iki 28 metų, todėl tikėjau, kad gyvenimas skirtas linksmybėms. Pradėjau besaikiškai vartoti narkotikus, alkoholį, žmonių meilę ir emocijas. Gyvenau „Rock star“ gyvenimo būdą, nors niekada toks nebuvau, iš tikrųjų to net nenorėjau. Ir štai iš įsivaizduojamos roko žvaigždės tapau šiukšlyno žvaigžde. Nevertinau nei vienos gyvenimo man suteiktos dovanos, pasiekiau dugną ir norėjau mirti. „Alfa centre“ teko nusimesti visas 1000 kaukių, kurias vilkėjau. Čia mokausi pamilti save tokį, koks esu ir dalintis meile su kitais. Dabar kiekvieną dieną atidarau vis naujas galimybių duris ir sakau griežtą „NE“ narkotikams bei alkoholiui. Mokausi atskirti tiesą nuo melo, kuriame gyvenau anksčiau.“